Kas yra diatomitas ir diatominė žemė?

Vikipedijoje randame tokį paaiškinimą:

Diatomitas - baltos ar gelsvos spalvos, lengva, porėta,panaši į kreidą nuosėdinė uoliena. Diatomitas lengvai sutrinamas ir tepa rankas. Pagrindinę uolienos masę sudaro titnagdumblių skeletai. Diatomitą sudaro: 86 % silicis, 5 % natris, 3 % magnis ir 2 % geležis.

Reikia pridurti, kad sudėtis nurodyta tik dėl bendro supratimo - diatomito yra labai įvairaus ir jo sudėtis gali šiek tiek įvairuoti.Tačiau pagrindinė dalis yra natūralus silicis.

Svarbiausia yra žinoti, kad diatomitas - tai diatomų (lietuviškai jie vadinami titnagdumbliais) skeletų fosilijos.

Diatomai yra vienaląsčiai vandens augalai-dumbliai, kurie užsiaugina labai tvirtą šarvą. Jis toks tvirtas, kad kietumu beveik prilygsta deimantui.Kai augalas pabaigia gyvenimą, jo šarvas (skeletas) nusėda dugne.Per milijonus metų tų skeletų susikaupė tonų tonos, sudarydamos nuosėdinę uolieną, kurią ir vadiname diatomitu.

Pasaulyje yra daug vietų, kur kasamas diatomitas.Pats geriausias, švariausias yra gėlų vandenų diatomitas, kadangi gėlavandeniai diatomai yra vienodos formos ir užaugina kietesnį šarvą, negu sūrių vandenų diatomai.Be to, gėlų vandenų diatomitas yra švaresnis, turi mažiau nereikalingų priemaišų, nes tekantis vanduo jas išplauna.

Gėlavandenis diatomitas irgi yra nevienodas. Pačios aukščiausios kokybės diatomitas yra priskiriamas maistinei kategorijai (''food grade'') ir yra vartojamas žmonių bei gyvūnų maistui kaip silicio šaltinis ir kaip parazitus naikinanti priemonė. Amerikoje iš 600 diatomito telkinių tik 4 yra maistinės kategorijos.

Čia dar trumpai reiktų paminėti silicio svarbą visiems gyviems žemės organizmams.

Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžių silex ir silicis - titnagas (mineralas). Simbolis Si yra šio pavadinimo santrumpa.
Elementas turi kietojo kūno struktūrą, panašią į anglį (deimantą).

 Silicis aptinkamas Saulėje ir daugelyje žvaigždžių ir yra pagrindinis komponentas akmeninių meteoritų - aerolitų. Neaišku, bet tikėtina, kad jis gali būti ir meteoritinės kilmės gamtinio stiklo komponentu. Silicis sudaro 25.7 % žemės plutos masės ir yra antras pagal paplitimą elementas, aplenktas tiktai deguonies.

Silicis grynas gamtoje nerandamas, bet pasitaiko kaip oksidas ir kaip silikatas. Smėlis, kvarcas, kalnų krištolas, ametistas, agatas, titnagas, jaspis ir opalas yra kai kurios šio elemento oksido formos. Raginukė, asbestas, lauko špatas, molis ir žėrutis yra tik keli iš gausių silikato mineralų.

Silicis gaunamas komerciniais tikslais kaitinant kvarcinį smėlį su koksu elektros krosnyje, naudojant anglinius elektrodus. Amorfinis silicis - rudos spalvos milteliai, kurie lengvai ištirpsta ir garuoja. Kristalinis silicis turi metalinį blizgesį ir pilkšvą spalvą.

Turbūt ne be reikalo gamta sutvarkė taip, kad žmogaus organizme silicio rūgšties (gamtoje gryno silicio niekada nesutiksi – visada junginiuose su deguonimi) būtų 7 g, o geležies, būtinos kvėpavimui ir kraujo gamybai, tėra 4–5 g. Tiesą sakant, tas “mikro” kalbant apie silicį tinka tik kalbant apie jo koncentraciją organizme – juk tai antras pagal dažnumą (po deguonies) cheminis elementas Žemėje. Jo rasime kiekvienoje žmogaus ląstelėje.

Žmogaus organizme silicio reikia visur – tai maisto ir statybinė medžiaga kremzlėms, jungiamajam audiniui, odai, plaukams ir nagams. Jo trūkstant susilpnėja raiščiai, gali nusileisti gimda. Šis mikroelementas padeda sulaikyti drėgmę ir padidina audinio tamprumą. Be to, jis skatina kolageno ir elastino susidarymą jungiamajame audinyje. Tai tikras grožio eliksyras. Beje, jis ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms. Silicio rūgštis būtina medžiagų apykaitai, reikalinga ir stipriems, atspariems kaulams, nes pagreitina mineralizaciją, be silicio sutrinka kalcio absorbcija. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad osteoporoze sergantiems pacientams dažnai trūksta silicio. Visa bėda, kad organizmas nepasigamina silicio junginių, taigi jo reikia gauti, suprantama – su maistu.

Šiais mokslo pažangos laikais silicio stygių geriausiai parodo plauko analizė. Šis mikroelementas vis dar nuodugnių tyrimo objektas. Manoma, kad jo dienos norma 10–40 mg, ji patenkinama, jei žmogus maitinasi normaliai ir įvairiai – kai maiste netrūksta natūralių vitaminų ir mikroelementų. Mat augaliniuose produktuose – bulvėse, morkose, grūduose, silicio yra pakankamai, jo junginiai organizmo neblogai paimami ir iš gyvulinių produktų, jei gyvuliai mito tikra žole. Tačiau dažnai valgant pramoniniu būdu perdirbtus produktus ir pusfabrikačiu, gali atsirasti silicio stygiaus simptomų. Be to, jie (glebi oda, lūžinėjantys nagai, osteoporozė) dažnai išryškėja vyresniems žmonėms – kai menkas apetitas ar išsivirti trūksta noro ir energijos, suvalgytame maiste tikrai per mažai reikalingų medžiagų.

Diatomitas yra uoliena, kurią sumalus iki talko smulkumo miltelių, gaunama diatominė žemė. Kodėl ją vadina žeme, o ne miltais ar kokia nors kreida - niekas nežino.:-)

Būtent tokia forma - miltelių - diatomitas plačiai naudojamas visame pasaulyje kaip

1.insekticidas (naikina visų rūšių vabalus ir kirmėles)

2.priemonė nuo kirminų gyvūnams ir žmonėms

3.silicio papildas mityboje (plaukams,nagams,kaulams,sąnariams stiprinti)

4.šveitiklis kosmetikoje ir buityje

Tačiau: diatominė žemė turi būti maistinės kategorijos (''food grade''), ji turi būti natūrali, niekaip neapdorota.

Silicis, apdorotas chemikalais ir iškaitintas labai aukštoje temperatūroje, virsta kristaliniu siliciu, kuris naudojamas vandens filtravimui.Tai yra kalcinuotas silicis, kurio prekinis ženklas yra Celatom. Jis labai kenksmingas prarijus ar įkvėpus!

Organizmui naudingas tik amorfinės formos silicis.

NIEKADA NEVARTOKITE PATYS IR NEDUOKITE GYVŪNAMS JOKIOS KITOKIOS DIATOMINĖS ŽEMĖS- TIK MAISTINĖS KATEGORIJOS (''FOOD GRADE''). Pirkite tik patikimo gamintojo produktą.